JAPONO MIYAWAKI BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS MIŠKELIAI IR LIETUVIŠKAS TOKIO MIŠKELIO PROJEKTAS
Sveiki! Pradedant šios dienos įrašą, verta užsiminti apie tas kelias vaiskias žiežirbas klientų akyse, kurios žėrėjo, kai jie užvertę galvas apžiūrinėjo kieme ką tik įrengtą mišką. Tačiau prisipažinkite, retam tiek privataus sklypo, tiek viešųjų erdvių aplinkos tvarkymas asocijuojasi su miškų sodinimu – dažniausiai lūkesčiai apsiriboja pavienių medžių, modernių gėlynų, sodo ir vejos įrengimu. Tačiau, kaip sako Miško maudynių Lietuvoje įkūrėja Mila Monk:
„Vilma, 14 papildomų rūšių paukščių = algos pakėlimas 150 dolerių (apie 124 EUR). Panašių tyrimų yra ne vienas, kad ir aprašytasis Qing Li1* knygoje – grupė Kanados, Amerikos ir Australijos mokslininkų tyrė sąsajas tarp medžių tankumo ir gyventojų sveikatos Toronte, ir išsiaiškino, kad 10 papildomų medžių rajone gyventojams suteikia tiek pat teigiamų emocijų kaip 10 tūkst. dolerių padidinta metinė alga arba atjaunėjimas 7 metais.„
Ir tai tik viena iš Milos nešamų žinučių. Ji taip pat papasakojo ir apie japonų botaniko Akira Miyawaki (The Blue Planet Award-winning botanist) kuriamus biologinės įvairovės miškelius, nes kaip pati teigia, svarbu, jog žmonės suprastų, – mieste turime kurti gyvenimo sąlygas ne tik sau, bet ir biologinei miesto įvairovei. Šie miškeliai yra geros biologinės įvairovės palaikymo priemonės pavyzdys.
Realistiškai vertinant, jų paklausos Europoje atsiradimas rodo, kad atėjo laikas sąmoningai nubrėžti ribą, kada reiktų sustoti „sutvarkyti gamtinę aplinką“, mat kai kuriuose pasaulio miestuose poreikis veisti dirbtinius biologinės įvairovės palaikymo miškelius atsiranda po ilgamečių „planuotų aplinkos tvarkymo“ darbų ir plėtros, vykdytų nepasitarus su aplinką pažįstančiais specialistais.
Tai medžių sodinimo schema, sudaryta remiantis tankaus medžių sodinimo Akira Miyawaki metodikos principais. Medžių sudėtis pritaikyta mūsų krašto klimato sąlygoms bei vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvožemiui. Miškelius sudaro 27 rūšių vietinės kilmės medžiai ir krūmai – jų naudojimas padeda išsaugoti krašto augalų genetinius išteklius.
Vienoje schemoje yra skirtingų plotų biologinės įvairovės miškelių projektai, todėl pritaikysite bet kokiai teritorijai. Schema taip pat pakoreguota, atsižvelgiant ir į ornitologų rekomendacijas. Pietinėje pusėje lietuviškas biologinės įvairovės miškelis pavasarį žydės, o ornitochoriniai krūmai ir medžiai uogomis maitins paukščius ir žiemą. Plačiau, kaip ja naudotis, paaiškinta pačioje schemoje.
Tokių miškelių įrengimas – puiki bendradarbiavimo veikla ugdymo įstaigoms, bendruomenėms ir galimybė įdomiau ir naudingiau apželdinti mokyklų ir darželių, daugiabučių kiemus, prekybos centrų ir degalinių aplinką, triukšmo prevencijų zonas, ekoduktus, o ypač plikus paupius (tik schemą reiktų adaptuoti), nes jie yra labai svarbūs gamtinio karkaso koridoriai. Bei, žinoma, tokie miškeliai – nepakeičiami kuriant lietaus vandenį absorbuojančias augalų salas bei tikrąsias žaliąsias saleles Vilniuje…
Mila apie A. Miyawaki miškelių sodinimo metodiką:
A. Miyawaki ištobulino metodiką, kaip per mažiau nei 30 m. užauginti tankų, natūralų mišką – tokį, koks užauga be žmogaus įsikišimo per 100 m. Botanikas pastebėjo, kad neliečiamose zonose aplink šventyklas ir kapines Japonijoje, daug natūralių augalų, kurie, tarpusavyje sąveikaudami, sukuria didele įvairove pasižyminčias, itin atsparias ekosistemas. Šios ekosistemos labai skyrėsi nuo kraštovaizdyje dominuojančių medienai auginamų ne vietinės kilmės spygliuočių miškų. Įkvėptas šio kontrasto jis sukūrė unikalią Miyawaki miško sodinimo metodiką, kuri yra pagrįsta 4 pagrindiniais principais:
– sodinami įvairių rūšių vietiniai augalai, kurie yra gerai prisitaikę augti konkrečiame regione;
– daigynuose sėklos sodinamos atsitiktinai, siekiant atkurti natūralios aplinkos sąlygas, kai vyksta rūšių tarpusavio konkurencija ir papildomumas, tokiu būdu pagreitinant vegetacijos ciklus;
– prieš sodinant medelius, dirva patręšiama natūraliomis trąšomis (medienos skiedromis, perpuvusiais augalais, humusu);
– miškas labai greit tampa autonomiškas: per trejus metus medžių aukštis viršija 2 m, ir tokiam miškui jau nebereikia priežiūros – jis gali augti savarankiškai.
– Pagal A. Miyawaki metodiką pasodintas miškas nuo įprastai pasodinto skiriasi trimis pagrindiniais aspektais:
– dėl augalų įvairovės (paprastai sodinama ne mažiau nei 30 rūšių) ir tarpusavio sąveikos jis auga 10 kartų greičiau;
– tokio miško tankumas 30 kartų didesnis, dėl to jis gali sugerti daug daugiau CO2;
– dėl didelio augalų tankumo toks miškas žmogui neįžengiamas, todėl jame 100 kartų didesnė biologinė įvairovė.
Be abejo, nedidelės, viena nuo kitos atskirtos žaliosios zonos neprilygs dideliems miškų masyvams, kurie yra gyvybiškai svarbūs daugeliui augalų ir gyvūnų rūšių, tad natūralių miškų, juolab sengirių jos neatstos. Vis dėlto Miyawaki metodika nepakeičiama, kai reikia atkurti nualintas ekosistemas, taip pat ir mieste.
Europos miestuose pastaruoju metu ji populiarėja ir kaip kovos su su klimato krize bei pagalbos prisitaikant prie jos priemonė. Tokiu principu apsodinami judrūs keliai, siekiant sukurti barjerą nuo taršos ir triukšmo, o miesto centre toks mini miškas gali būti įterpiamas kaip apsauga nuo karščio salų, kaip prieglobstis vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams.
Nyderlanduose „Urban Forests“ projekto pagrindu nuo 2015 m. buvo pasodinta 100 Miyawaki stiliaus miškų, o iki 2022 m. ketinama pasodinti dar tiek pat. Belgijoje ir Prancūzijoje vykdant „Tiny Forest“ projektą jų pasodinta daugiau nei 40.“
Ačiū Milai ir visiems, kurie prisidėjo prie schemos tobulinimo, o ypač tiems, kurie susidomėjo projektu ir galimybėmis įgyvendinti šią idėją savo aplinkoje.
*1 – Qing Li „Miško maudynės SHINRIN-YOKU“
***
Rinkitės tai, ką atpažįsta Jūsų širdis.
Botanikė, gamtinio apželdinimo specialistė Vilma
Labas, aš esu Vilma
Trumpai apie mane
Jau daugiau nei 10 metų atlieku gamtos tyrimus, esu botanikė. Gamtoje pastebėtas mūsų krašto buveinių grožis taip ir būtų likęs prisiminimuose, jei ne noras spalvingas laukines pievas perkelti šalia namų.
Šiandien kviečiu kieme įrengti draugišką gamtinį apželdinimą, naudoti vietines rūšis – rūpintis savo aplinkos sveikata, domėtis gamta.
Todėl čia rasite ir žydinčiomis pievomis kvepiančių pranešimų, kuriuos galima gauti į paštą užsisakius pievoj.lt naujienlaiškį.
Rinkis tai, ką atpažįsta Tavo širdis! ❤
vilma@pievoj.lt