DUK: Vilniaus miesto savivaldybė eksperimentuoja su pievų šienavimu – ką verta apie tai žinoti?

Jau keletą metų iš eilės Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, jog nebešienaus kai kurių miesto pievų, siekiant išsaugoti gamtinę įvairovę. Ir nebešienauja. Ši veikla sukelia daug diskusijų, gyventojams kyla klausimų. Apie tai šiais metais plačiau diskutavome radijo laidose („Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidos pasiklausyti ir paskaityti pokalbio nuorašą galima čia: „Kodėl miestuose daugėja nešienaujamų pievų?“). Tačiau kaip visuomet daug svarbių dalykų lieka nepasakyta, todėl kviečiame perskaityti šį straipsnį, gal jame rasite reikalingus atsakymus diskutuojant su kaimynais pievų šienavimo/nešienavimo mieste tema.

Pievos miestuose yra savitos ekosistemos. Jos skiriasi nuo natūralių pievų ir botanikų atskirai vadinamos urboekosistemomis arba urbofitocenozėmis. Čia vyrauja sumažėjęs medžiagų apytakos stabilumas – jį nuolat pažeidžia per daug intensyvi priežiūra ir aplinkos tarša, dėl to keičiasi augalų vystymasis. Tačiau priežiūrą pritaikius miesto atvirų vietų ekosistemų naudai, šie plotai gali turėti didžiulį potencialą biologinės įvairovės išsaugojimui mieste, pavyzdžiui:

„Our results clearly demonstrate that a reduction of mowing frequency induces a dramatic increase in the different components of plant community diversity that results in a switch from urban lawns to urban meadows. However our results also indicate that this can onlybe achieved by a strong reduction in mowing frequency as the inter-mediate mowing frequency failed to produce any increase in plant diversity“). (Chollet et all., 2018)

Panašūs tyrimų rezultatai nustatyti ir tyrinėjant intensyvios priežiūros sumažinimą Tiubingene, Vokietijoje:

„We have investigated the influence of maintenance reduction on public grasslands in the city of Tübingen (Germany, Baden-Württemberg) on the occurrence of flower-visiting wild bees. We assume that the simple reduction of the lawn mowing frequency compared with an intense monthly mowing regime in cities can make an important contribution to the international efforts to reduce the loss of biodiversity“. (Ade et al. 2012, Hiller and Betz 2014, Kricke et al. 2014, Unterweger et al. 2012, Unterweger and Betz 2014).

Kad įsivaizduoti, kiek tiesioginių savivaldybių lėšų sutaupoma, galima pateikti Trois-Rivieres miestelyje, Kanadoje paskaičiuotus duomenis, kur 36% sumažėjo šienavimo kainos, kai šienaujamų teritorijų pjovimo dažnis buvo sumažintas nuo 15 iki 10 kartų per metus intensyviai prižiūrimose vejose ir iki 3 kartų per metus, mažai naudojamose zonose:

„To understand the economic costs of intensely mowed lawns the researchers used a case study of the city of Trois-Rivières, Quebec, Canada. By using data on mowing contractor costs they estimated a 36% reduction of public maintenance costs when mowing frequency was reduced from 15 to 10 times per year in high use lawn areas and 3 times to once a year in low use areas.“

Atkuriant pievas, jos pradeda vykdyti ekosistemines paslaugas ir nešti mums akivaizdžiai nesuvokiamą naudą, o skaičiuoklės, paverčiančios pievų, parkų ir kitų žaliųjų plotų, medžių mums teikiamų ekosisteminių paslaugų naudą pinigais, rodo milžiniškas sumas ir masiškai plinta kaip įrankis, padedantis suvokti, kodėl negalima tik šiaip, nes nepatogu, vykdant statybas, nukirsti pavienį medį ar išsijuosus švarintis, šalinant paukščių perėjimo vietas – krūmus ir pan.

Pakalbėkime, kodėl nereikia intensyviai šienauti Vilniaus miesto pievų?

a) Gamtininis požiūris:

Intensyviai šienaujant atviras erdves, veja tampa itin pažeidžiama per sausras. Užėjus karščiams dalis augalijos nunyksta, nes greičiau išgarinamas vanduo, dirva eroduoja, žūva „vitaminus“ gaminantys mikroorganizmai. O liūčių metu augalai neturi pajėgumų absorbuoti ir užkonservuoti lietaus vandens, kurio lėtas garinimas taip pat gerina miesto mikroklimatą. Tuo tarpu vabzdžiai ir miesto paukščiai netenka prieglobsčio ir maisto šaltinio. Nykstant vabzdžiams, mažėja vaisių užsimezgimo ir sėklų susidarymo galimybė. Intensyviai šienaujamose pievose, augalai apskritai nesužydi, nesubrandina ir neišbarsto sėklų, todėl naujų genų pagalba negali atnaujinti savybių, reikalingų prisitaikyti prie besikeičiančios temperatūros, oro drėgnumo, taršos ir kitų kintančių aplinkos veiksnių. Tai ypač svarbu klimato kaitos akivaizdoje.Vejoje įsivyrauja atžalomis ir šaknimis plintančios, labai ankstyvos pavasarinės arba vėlai rudenį žydinčios rūšys. Apibendrintai galima teigti, jog tokia pieva yra mažiau atspari ir aplinkos poveikiui ir tuo pačiu jai nedraugiška.

b) Vertybinis požiūris:

Tvarkydami miesto aplinką ją per daug sterilizuojame ir taip kuriame miesto žmogaus rūšinę vienatvę. Žemai pjaunamoje vejoje lieka augti vos kelios augalų rūšys, joje negali gyventi jokie kiti organizmai. Bioįvairovė sumažinama iki minimumo. Ilgiau gyvendami tokioje aplinkoje, nuvargstame, mažėja darbingumas.

„The term species loneliness was introduced in a 1993 article in Environmental Ethics by Michael Vincent McGinnis, an author and editor of books about ecology and bioregionalism. Nearly two decades later, he writes, “Species loneliness in a wounded landscape moves us to want to restore our relationship with place and others, or to put it another way, modern humanity yearns to reestablish and restore an ecology of shared identity.”

Kaip padidinti biologinę miesto pievų įvairovę?

Didesnę biologinę įvairovę galime pasiekti sumažindami pievų pjovimą nuo 10 ir daugiau kartų per vegetacijos sezoną iki 1,2 kartų. Žmogus šienaudamas ir ganydamas nuo neolito laikų formavo pievas, todėl yra įsijungęs į jų susidarymo ir palaikymo grandinę. Nebešienavimas apskritai reikštų, kad pieva užkrūmys, užaugs mišku. Tas pats galioja ir sodybų savininkams.

Jeigu taikytume vieno karto šienavimą, tuomet augalus patartina šienauti liepos mėn., o, jei pievoje nėra invazinių rūšių, kurios gali subrandinti sėklas, net rugpjūčio pirmąją savaitę. Taip pat kadangi mieste beveik nėra natūralių augalų bendrijų, rekomenduojame praturtinti miesto pievų ekosistemas vietinėmis rūšimis, įsėjant jų sėklų.

Kaip miesto pievoms suteikti tvarkos?

Pievą galima įrėminti ir kirsti žoliapjove formuojamais takais. Vaizdą pagerintų ir ruderalinių augalų išravėjimas, šieno surinkimas po pievų nušienavimo (ypač reprezentacinėse zonose), šienavimas po nužydėjimo.

Kodėl reikia sugrėbti ir kur po to dėti šieną?

Šieno tvarkymas yra didžiausia užduotis. Žinoma, žolę susmulkinus, galima jį palikti, tačiau paliktas šienas veikia kaip azoto šaltinis ir ypač derlingesnėje žemėje pradeda augti dilgėlės, garšvos, gurgdžiai, builiai ir kiti azotamėgiai augalai, kurie nustelbia žemesnius augalus. Todėl šieną, norint išsaugoti didesnę augalinę įvairovę, reiktų surinkti bent kas antrais metais.

Verta išanalizuoti žolės perdirbimo cechų savaivaldybių teritorijose įkūrimą. Atvežtą biomasę tokiame ceche būtų galima paversti granuliniu kuru. Kažkokio panašaus sprendimo tikrai reikėtų, nes nesame Austrijos kalnų miestelis, kurio gyventojai vis dar laiko žirgus, dažnai jodinėja ir dėl to kasmet jiems šienauja savo žydinčias pievas.

Ar miesto pievoje gyvena erkės?

Nors erkių yra beveik visur, tačiau jų tankumas priklauso nuo ryšių su natūraliomis gamtinėmis buveinėmis. Jeigu miesto pieva ar parkas yra atskirti nuo natūralios gamtos ir neturi ryšių su miškais, erkių žolėje gali ir išvis nebūti. Analizuojant įvairius erkių paplitimo tyrimus, galima įžvelgti, kad erkių daugiausiai aptinkama vadiname ekotone arba pamiškėje, erdvėse turinčiose artimą ryšį su miškais, kirtavietėse. Kad erkės taptų parazitų nešiotojais, jos turi turi būti tampriai susijusios ir su netoliese egzistuojančiomis gyvūnų populiacijomis, kurių krauju maitinasi:

Paulauskas, A., Radzijevskaja, J., Mardosaitė-Busaitienė, D., Aleksandravičienė, A., Galdikas, M., Krikštolaitis, R., New localities of Dermacentor reticulatus ticks in the Baltic countries, Ticks and Tick-borne Diseases

Pievoj.lt pozicija yra remti Vilniaus miesto savivaldybės narių planus išskirti intensyviai nebešienaujamus plotus taip praturtinant miesto biologinę įvairovę. Taip pat rekomenduojame atkreipti į šią priemonę ir kitų savivaldybių darbuotojų dėmesį – jūs galite būti dar turtingesni, mat atkurūs pievas Šventosios slėnyje tokiuose Užpaliuose, ten greičiausiai atsirastų net ir Raudonosios knygos augalų bei drugelių…

vilma@pievoj.lt